Geriausiu jaunuoju žaidėju Pirmoje lygoje išrinktas Meinardas Mikulėnas vertina galimybes mokytis iš patyrusių Vilniaus „Žalgirio“ snaiperių ir kelia sau tikslą atsidaryti įvarčių sąskaitą A lygoje.

M. Mikulėnas Pirmos lygos rinkimuose sulaukė daugiausiai klubų vadovų, trenerių ir žaidėjų balsų jauno žaidėjo (iki 19 metų) nominacijoje. Futbolininkas buvo vienas rezultatyviausių šį sezoną – „Žalgirio“ B komandoje jis įmušė 14 įvarčių. Antrasis tarp jaunų žaidėjų liko kaunietis gynėjas Matas Dedura, trečias – kitas žalgirietis Gustas Jarusevičius.

Dėl pandemijos prizu M. Mikulėnas neturėjo galimybės pasidžiaugti viešai – „Hummel“ įsteigtas apdovanojimas atkeliavo iki jo namų.

„Šis prizas reiškia man labai daug. Tai pridėjo pasitikėjimo, drąsos. Smagu būti įvertintam, kad sunkus darbas neliko nepastebėtas. Tai tik motyvuoja toliau sunkiai dirbti“, – kalbėjo jaunasis žaidėjas.

Anot jo, sezonas jaunai „Žalgirio“ B komandai buvo neblogas, komanda sustiprėjo: „Pirma lyga padėjo mums kaip komandai stiprėti, nes žaidžiame tarp vyrų. Aišku jautėsi patirties trūkumas, praradome kelis svarbius taškus, kurie lėmė tai, kad likome tarp silpnesnių komandų, bet tikrai pasisėmėme tos patirties ir kitą sezoną būsime dar stipresnė komanda. Žaidimas manau buvo neblogas, stengėmės daugiau kombinuoti, mažiau mušti kamuolių į priekį. Be, jaučiasi, kad yra kur tobulėti.“

Kurį laiką M. Mikulėnas netgi pirmavo tarp lygos rezultatyviausių, bet sezono pabaigoje snaiperių įskaitoje užleido pirmąją poziciją šioje srityje nuolat laiminčiam Evaldui Kugiui iš nugalėtojų Kėdainių „Nevėžio“ komandos. „Kaip puolėjui norisi būti rezultatyviausiu. Stengiesi kiekvienose rungtynėse išnaudoti progas, įmušti kuo daugiau įvarčių. Galutinis rezultatas išėjo toks, kad nedaug trūko tapti rezultatyviausiu“, – teigė puolėjas, kuris nuo pirmos vietos atsiliko dviem įvarčiais.

Futbolas ir „Žalgiris“ M. Mikulėno gyvenime buvo nuo vaikystės. Jo tėvas Gražvydas pradėjo karjerą „Žalgiryje“ ir pasižymėjęs Lietuvoje vėliau rungtyniavo Lenkijos, Kroatijos, Graikijos, Latvijos klubuose, atstovavo Lietuvos vyrų rinktinei. Dar Gražvydui žaidžiant Lenkijoje, Suvalkų „Wigry“ klube Meinardas pradėjo lankyti futbolo treniruotes Vilniuje.

„Su futbolu esu visa gyvenimą. Stebėjau kaip tėtis žaidžia. Pačiam patiko. Spardžiau kamuolį, prie namų mokyklos aikštelėje. Nuo 6 metų pradėjau futbolą lankyti „Žalgiriečio“ akademijoje. Ten esu iki šiol, su tuo pačiu treneriu Žydrūnu Grudzinsku“, – pradžią apibūdino M. Mikulėnas.

Savo talentą mušti įvarčius vaikinas atskleidė anksti – jis buvo nuolat tarp rezultatyviausių vaikų ir jaunių pirmenybėse. Geriausią sezoną pelnė net 43 įvarčius. „Pats futbolas suteikia didelį malonumą, o tie įvarčiai – kaip vyšnia ant torto. Bet mane visada traukė mane puolimas ir galimybė mušti įvarčius. Tėtis, žinoma, turėjo įtakos. Ta pati pozicija, galiu iš jo daugiau pasisemti patirties. Sulaukiu tikrai gerų patarimų“, – teigė vaikinas.

Jis nesureikšmino įgimto talento įtakos savo karjeroje: „Talentas galbūt ir turi kažkokios įtakos, bet manau, kad sudaro labai mažą dalį. Tik sunkus darbas duoda kažkokių vaisių. Visada padirbu kažkiek individualiai, stengiuosi pasilikti ir po treniruočių. „Uždarinėju“ skersus perdavimus, atidirbinėju smūgius, žongliruoju kamuolį. Darau paprastus dalykus, juos tiesiog šlifuoju.“

Ruošiantis sezonui M. Mikulėnas daugiau treniravosi su pagrindine „Žalgirio“ komanda, rungtyniavo kontrolinėse rungtynėse. Sezono metu puolėjas žaidybinės praktikos sėkmėse Pirmoje lygoje su B ekipa.

„Pasitreniruoti, pažaisti su pagrindine komanda buvo labai didelė nauda. Visai kiti greičiai. Visgi tai buvo čempionų komanda. Kiekviena minutė su jais treniruojantis buvo labai naudinga“, – tikino žaidėjas.

Jis sakė bandantis pasimokyti iš patyrusių snaiperių – tokių kaip Liviu Antalis, Andrija Kaludžerovičius žaidimo, judėjimo aikštėje. Iš viso pasaulio lietuviui labiausiai imponuoja Miuncheno „Bayern“ ir Lenkijos puolėjas Robertas Lewandowski.

A lygoje M. Mikulėnas epizodiškai debiutavo dar pernai, tačiau paklaustas apie kito sezono norus, jis turi tikslą ne vien pasirodyti: „Be abejo, norėčiau gauti minučių A lygoje ir ten įmušti savo pirmąjį įvartį.“

Pagal fkzalgiris.lt informaciją

Dar vienos LFF Pirmos lygos pirmenybės – jau praeityje. Po neįprasto ir pandemijos sujaukto sezone turime nugalėtojus ir autsaiderius, atradimus bei nusivylimus.

Atėjo laikas ir 2020 metų sezono simbolinės lygos rinktinės variantui. Be abejo, tokios rinktinės sudarymas – gana subjektyvus reikalas. Šį kartą lygos apžvalgininko pasirinkimas – Jūsų dėmesiui.

Vartininkas:

Serhii Melashenko (24 metai„Nevėžis”, 18 rungtynių, 1575 minučių, 10 praleistų įvarčių, 2 geltonos kortelės)

Ukrainietis nuo pirmųjų sužaistų rungtynių ėmė įrodinėti, kad neblogi atsiliepimai apie jį nebuvo veltui.Vos jam užėmus postą Nr.1 „Nevėžio” gynyba pastebimai pradėjo žaisti ramiau, daryti mažiau klaidų, o ir jas neretai vartininkas ištaisydavo. Apie jo patikimumą byloja ir skaičiai – per 18 rungtynių praleisti tik 10 įvarčių. Be to, daugiau nei pusėje žaistų rungtynių ( 10-yje iš 18-os) vartininkas išliko „sausas”, nepraleidęs nei vieno įvarčio. Kėdainių komandos vartininkas labai greitai surado bendrą kalbą su komandos draugais, gerai vadovavo gynėjų veiksmams. Geri fiziniai duomenys dažnai leisdavo Sergejui kontroliuoti situaciją visoje baudos aikštelėje, patikimai žaisti tiek ant vartų linijos, tiek išėjimuose „antrajame aukšte”,

Rimtą konkurenciją šiam vartininkui sudarė puikų sezoną sužaidęs Nemanja Bjelanas („Hegelmann Litauen”) ir Martynas Matuzas („Jonava”). Tiesa, pastarasis pasižymėjo ir sunkiai valdomu charakteriu – užsidirbo net 3 raudonas korteles.

Gynėjai:

Ignas Dedura (42 metai, „Hegelmann Litauen”, 15 rungtynių, 1256 minutės, 2 įmušti įvarčiai, 6 geltonos kortelės ).

Prieš prasidedant sezonui atrodė, kad Igno vaidmuo komandoje labiau turėtų panašėti į komandos trenerių štabo pagalbininko, savotiško „rūbinės vedlio”.

Iš dalies taip ir buvo, tačiau veteranas toli gražu tuo neapsiribojo, o tapo vienu pagrindinių kauniečių ekipos gynybos ramsčiu. Tam tikrą greičio trūkumą Ignas kompensavo patirtimi, pozicijos pasirinkimu aikštėje bei tiksliu ir savalaikiu vadovavimu komandos draugams aikštėje. Unikalus tėvo ir sūnaus duetas „Hegelmann Litauen”gynybos viduryje – reiškinys, kuris, ko gero, gana retas ne tik Lietuvoje.

Igno autoritetas komandos draugų tarpe – neginčijamas, o pasirodymai varžovų baudos aikštelėje standartinių situacijų metu –-keliantys įtampą pastarųjų gynybai. Šį sezoną gynėjui pavyko įmušti 2 įvarčius, nors galimybių buvo ir daugiau. Tad šiuo komponentu tėtis sūnų pranoko. Įdomu, ar sekantį sezoną pamatysime šių „varžytuvių” tęsinį?!

Mantas Fridrikas (32 metai, „Hegelmann Litauen”, 18 rungtynių, 1589 minutės, 4 geltonos kortelės)

Stojus į komandos gretas Ignui, kažkiek pasikeitė ir Manto Fridriko pozicija bei funkcijos aikštėje. Tačiau nuo to mažiau patikimesniu jo žaidimas netapo. Maža to, jo žaidime atsirado ir naujų spalvų. Gana dažnai jį matydavome dalyvaujantį ekipos atakose, atliekantį aštrius perdavimus bei keliantį įtampą varžovų baudos aikštelėje.

Kartais susidarydavo įspūdis, kad Mantas tiesiog mėgaujasi futbolu, tarsi būtų jo pasiilgęs. Nors šį sezoną pačiam Mantui įvarčių įmušti nepavyko, bet vienas labiausiai patyrusių lygos gynėjų patvirtino savo kvalifikaciją. Labai norime tikėti ,kad paskutinio žodžio futbole Mantas dar netarė ir lauksime jo sugrįžimo į aukščiausią Lietuvos futbolo divizioną.

Tomas Rakašius (22 metai, „Nevėžis”, 20 rungtynių, 1800 minučių, 3 įvarčiai, 2 geltonos kortelės)

Pats jauniausias simbolinės rinktinės narys – sėkmingai „Nevėžio” gynybą cementavęs Tomas Rakašius.

Tomas nusipelnė epiteto „plieninis” – 20 sužaistų rungtynių ir nei karto jose nebuvo pakeistas! Nereiktų užmiršti ir to, kad ir tarpsezoniuose šis žaidėjas nepoilsiauja – sėkmingai gina „Akmenės“ spalvas Lietuvos futsalo A lygoje.

Prie to, jog „Nevėžis“, kartu su „Hegelmann Litauen“ praleido mažiausiai įvarčių lygoje jaunasis gynėjas prisidėjo iš tiesų nemažai. Tačiau nereikia pamiršti ir jo indėlio atakuojant varžovų vartus. Tomas efektyviai pasijungdavo prie komandos atakų, būdavo ypač pavojingas standartinių situacijų metu, pelnė 3 įvarčius. Bene svarbiausiu iš jų tapo smūgis į „Džiugo“ ekipos vartus, atnešęs „Nevėžiui“ itin svarbius taškus ir užtikrinęs palankią komandai situaciją prieš pirmenybių finišą.

Saugai:

Rokas Stanulevičius (26 metai, „Džiugas”, 13 rungtynių, 953 minutės, 5 įvarčiai, 2 geltonos kortelės ).

Gal kam pasirodytų ir keistas pasirinkimas. Rokas iš visos rinktinės praleido mažiausiai laiko aikštėje, tačiau atsigavęs po traumos žaidėjas tapo vienu iš „Džiugo” lyderių. Buvo rungtynių, kai jis tapo vienu iš žaidėjų, padėjusių Telšių ekipai atsitiesti ir „užsikabinti“ bent už ketvirtosios vietos, suteikiančios galimybę kitais metais žengti aukštyn. Rokas neretai (ir svarbiausiai efektyviai) naudodavosi vienu iš savo pavojingiausių ginklų – akcentuotais smūgiais iš tolimų distancijų. Tai lėmė ir gana aukštą rezultatyvumą – su 5 pelnytais įvarčiais saugas buvo vienas rezultatyviausių komandoje. Norisi tikėti, jog kitas sezonas Rokui būtų dar sėkmingesnis. To jam ir palinkėsime.

Alex Kyeremeh (25 metai, „Vilniaus Vytis” ir„Hegelmann Litauen”, 14 rungtynių, 1155 minutės, 6 įvarčiai, 6 geltonos kortelės, 1 raudona kortelė).
Šis legionierius, ko gero, buvo individualiai stipriausias Pirmos lygos žaidėjas. Išsiskyrė savo žaidimu jau „Vilniaus Vytyje”, o papildęs „Hegelmann Litauen” gretas greitai tapo vienu svarbiausių komandos žaidėjų. Šis faktas byloja ir apie gerą Kyeremeh prisitaikymą prie pakitusių sąlygų, o kartu – ir apie žaidėjo klasę.

Alexas išsiskiria geru aikštės matymu, laiku priimamais sprendimais. Gali individualiais veiksmais lemti epizodo baigtį, atsidurti atakų smaigalyje ir įmušti. Puikiai mato aikštę ir ne kartą asistavo rezultatyviais perdavimais komandos draugams. Pakankamai universalus žaidėjas, atnešdavęs naudos savo komandoms žaisdamas įvairiose pozicijose. Kita vertus, labai emocionalus, kartais tas jam ir trukdydavo, gauta nemažai kortelių „lygioje vietoje“. Pagal žaidimo lygį turėtų būti matomas bei išsiskirti ir aukštesnėje lygoje.

Paulius Osauskas (26 metai, „Jonava”, 18 rungtynių, 1586 minutės, 3 įvarčiai, 6 geltonos kortelės) 

Apskritai „Jonava“ išsiskyrė gana lygia sudėtimi, ir savo laimėjimus pasiekė labiau komandiniu darbu. Labai ryškių lyderių ekipoje viso sezono metu gal ir nebuvo, tačiau netrūko žaidėjų, kurie atskirose rungtynėse galėdavo tapti lyderiais. Vienas iš tų, kurie „tempė į kalną“ jonaviškius ir buvo Paulius. Statistiškai tai nebuvo įsimintiniausias sezonas komandos saugui, visi trys įvarčiai pelnyti vienose rungtynėse, tačiau futbole svarbu ne tik skaičiai. Osauskas buvo viena svarbesnių Eisvino Utyros komandos mechanizmo dalių, žaistose rungtynėse atlikdavo nemažai kartais nematomo, bet labai naudingo darbo. Pauliaus aktyvumas palengvindavo žaidimą kitiems ekipos atakuojantiems žaidėjams, o kartu su komanda iškovoti medaliai galėtų būti nemažu postūmiu tolimesniam tobulėjimui.

Mantas Makutunovičius (29 metai, „Vilniaus Vytis”, 17 rungtynių, 1423 minutės, 7 įvarčiai, 1 geltona kortelė)

Vienas universaliausių pastarųjų metų lygos futbolininkų ir toliau yra pastebimas bei naudingas komandai. Nors „Vilniaus Vytis“ sezono pabaigoje jau buvo nepajėgus pretenduoti į geresnes pozicijas, Manto žaidybinė kvalifikacija ir nusiteikimas nekėlė abejonių. Saugas vėl buvo vienu pavojingiausių varžovams „vyčių“ žaidėju, pelnė 7 įvarčius.

Beje, ko gero, 2020 metų sezone Mantas yra daugiausiai rungtynių sužaidęs žaidėjas įvairiose Lietuvos futbolo pirmenybėse bei turnyruose – futsalo A lygoje („Turbotransfers“), LFF Pirmoje lygoje ir LFF taurėje („Vilniaus vytis“) ir netgi Lietuvos paplūdimio futbolo čempionate („Igol“). Nors toks universalumas ne visuomet patikdavo vilniečių ekipos strategui Algimantui Liubinskui, reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais „Vilniaus Vytį“ be Manto įsivaizduoti būtų nelengva.

Vilius Armanavičius (25 metai, „Hegelmann Litauen”, 19 rungtynių, 1609 minutės, 9 įvarčiai, 3 geltonos kortelės, 1 raudona kortelė)

Rezultatyviausias Kauno komandos žaidėjas nusipelnė vietos rinktinėje ne tik dėl pasiektų įvarčių. Nors reikia pasakyti, kad 9 pelnyti įvarčiai – solidus ir keliantis pagarbą rezultatas atakuojančiam saugui. Armanavičius buvo vienas iš kertinių „Hegelmann Litauen“ žaidėjų viso sezono metu, buvo pastebimas ir rezultatyvus viso sezono metu ir vienas svariausių argumentų Kauno ekipos atakose.

Kaip jau įprasta, Viliui netrūko kovingumo, darbštumo. Be to, sezono eigoje dažniausiai pavykdavo suvaldyti ir emocijas, kas ne visada pasisekdavo anksčiau. Įgauta patirtis ir gana sėkmingas žaidimas sezono metu leido Viliui pasijusti kiek ramiau, neblogai išnaudoti susidariusias progas. Žodžiu, sezonas šiam laikinosios sostinės ekipos žaidėjui susiklostė gan vykusiai. Galima tikėtis, kad dar vienas sugrįžimas į A lygą bus sėkmingesnis nei ankstesni kartai.

Puolėjai:

Evaldas Kugys (27 metai, „Nevėžis”, 18 rungtynių, 1701 minutė, 16 įvarčių, 7 geltonos kortelės)

Nominaliai abu žaidėjai, atsidūrę puolėjų pozicijose gali būti ir atakuojantys saugai, tačiau neradome, kas labiau tiktų užbaiginėti lygos rinktinės atakas, nei dar vieną puikų sezoną sužaidęs duetas iš Kėdainių.

Evaldo pasiekimai Pirmoje lygoje apskritai yra neeiliniai – jau trečią sezoną šis žaidėjas yra rezultatyviausių lygoje gretose. Sakoma, kad įkopti į viršūnę yra netgi lengviau, nei joje išsilaikyti, bet Evaldui tas pavyksta jau ne vienerius metus. Turėkime omenyje, kad varžovai irgi analizuoja „Nevėžio“ žaidimą, ruošiasi jam, skiria be abejo didesnį dėmesį, tačiau ….priešnuodžių neranda.

Labai būtų įdomu pamatyti Evaldą A lygoje ir pažiūrėti, kaip sektųsi jam dvikovose su stipriausių Lietuvos klubų žaidėjais. Esame įsitikinę, kad jis nebūtų pati laukiamiausia dovanėlė varžovų gynėjams. Kita vertus, rezultatyviausiam pastarųjų metų lygos futbolininkui nėra net kada atsikvėpti – pirmuosius įvarčius už „Akmenės“ ekipą jis jau pelno naujosiose Lietuvos futsal pirmenybėse.

Aretas Gėgžna (32 metai, „Nevėžis”, 18 rungtynių, 1497 minutės, 12 įvarčių, 1 geltona kortelė, 1 raudona kortelė)

Aretui tai irgi ne pirmas toks sėkmingas sezonas žaidžiant už „Nevėžį“. Visgi, kai greta asmeninių pasiekimų yra dar proga pasidžiaugti ir komandos iškovota nugalėtojų taure, sezoną galima laikyti idealiu. Neabejotini Kėdainių ekipos lyderiai žaidė ne tik efektyviai, bet ir efektingai. Įvarčių buvo pasiekta daug , o kai kurie iš jų turėjo įtikti net rafinuočiausių futbolo gurmanų skoniui. Turbūt retame gražiausių turų įvarčių rinkinyje nefigūravo rezultatyvūs „Nevėžio“ lyderių veiksmai.

Tiesa, lemiamose sezono rungtynėse Aretas negalėjo padėti komandai aikštėje (koją pakišo nesusivaldymas priešpaskutiniame ture), tačiau buvo kartu su komanda, atiko netgi dalį susirgusio ekipos trenerio funkcijų. Sezono finišas buvo pergalingas ir džiaugsmingas, o kartu ir simboliškas. Ypač turint omenyje, jog abu rezultatyviausi „Nevėžio“ futbolininkai jau žengia savo pirmuosius žingsnius ir vaikų bei jaunimo trenerių karjerose.

Vyr. treneris: Vitalijus Stankevičius („Nevėžis”)

Dažniausiai panašiuose rinkimuose minimos nugalėtojų strategų pavardės. Nebus išimtimi ir šis kartas. Mūsų nuomone – visiškai pelnytai, nes pergalingas sezonas nebuvo toks jau paprastas.

Turint omenyje itin sunkią ir nesėkmingą sezono pradžią, suvaldyti ir suvienyti komandą neturėjo būti lengva. Tačiau „Nevėžis” atsitiesė ir įsibėgėjo taip, kad varžovams nepaliko šansų pirmenybių finiše.

Be abejo, Kėdainių komandai daug padėjo keli žaidėjai iš užsienio, prisijungę prie ekipos po karantino, puikiai prie jos pritapę ir ją sustiprinę. Taip pat nemažai lėmė ir tai, jog branduolys jau ne pirmus kartus žaidžia kartu, puikiai supranta vieni kitus. Treneris taip pat jau „įleidęs šaknis” Kėdainiuose, su trumpomis pertraukomis darbuojasi šiame mieste daugiau nei dešimtmetį. Tad ir komanda gerai pažįsta trenerį, jo darbo stilių bei reikalavimus, ir treneris žino su kuo dirba.

Komandos žaidimą charakterizuoja ir kai kurie skaičiai. „Nevėžis” – rezultatyviausia lygos komanda, o kartu – ir viena iš dviejų, mažiausiai praleidusių. Tai byloja apie puikų atakos ir gynybos balansą, o kiekvienoje grandyje Kėdainių ekipa turėjo lyderių. Įdomu ir tai, kad tarpsezonyje nepavyko išvengti nuostolių (R.Lipnevičius, J.Supronas), tačiau gavę progą atsikleidė kiti žaidėjai. Tai – irgi trenerio nuopelnas.

Įdomi detalė, kuri pasako irgi nemažai yra ta, kad dėl ligos treneris negalėjo dalyvauti lemiamose paskutinėse sezono rungtynėse, tačiau išeitis buvo rasta – komandos valdymas buvo vykdomas per ekipos senbuvius, kurie trenerio nurodymus puikiai suprato ir tikslas buvo pasiektas. Atrodytų smulkmena, bet yra toks pasakymas, kad trenerio darbe smulkmenų nebūna.

Šį sezoną tokia sinergija atnešė ilgai lauktus aukso medalius miestui prie Nevėžio. Medalius, kurių komanda nusipelnė.

Kalbant apie kitus pretendentus į lygos rinktinės trenerius, pažymėtume Artūro Ramoškos („Hegelmann Liatuen”) ir Eisvino Utyros („Jonava”) darbą.

Antrą vietą Pirmoje lygoje užėmęs ir už geriausią vadybą įvertintas Kauno „Hegelmann Litauen“ planuoja kitą sezoną žaisti A lygoje ir turi ilgalaikį tikslą patekti į Europos turnyrus. Apie tai užsiminė klubo vadovai atsiimdami lygos skirtus apdovanojimus.

„Hegelmann Litauen“ ekipai šį sezoną šiek tiek pritrūko norint užlipti ant aukščiausio laiptelio Lietuvos futbolo Pirmoje lygoje, tačiau komandai ši pozicija vis tiek yra geriausias rezultatas istorijoje.

„Prieš sezoną planuojant turėjome tikslą patekti tarp stipriausių trijų lygos komandų. Nesitikėjome ir nelaukėme tokio įdomaus ir sėkmingo sezono. Viso sezono metu žygiavome tarp lyderių, o jo pabaigoje mus skyrė tik 2 taškai nuo lyderio. Mane tokie rezultatai nudžiugino ir padidino motyvaciją žengti tolimesnius žingsnius į priekį“, – kalbėjo klubo savininkas Antonas Hegelmannas.

Klubo direktorius Dainius Šumauskas pažymėjo, jog pasiekti aukščiausią rezultatą sutrukdė ir pandemija, nes komanda turėjo solidų pasiruošimą sezonui: „Turėjome ir legionierių, teko jų atsiprašyti, vėliau jie negrįžo. Tai kainavo  tam tikrų finansinių išteklių. Vasarą buvo daug traumų, kortelių. Sezonas buvo įdomus ir sudėtingas. Bet dar labiau sutvirtėjome. Rezultatu esame patenkinti.“

Papildomo įvertinimo Kauno klubas sulaukė už geriausią vadybą, taip pat nuskynė dvi pirmas vietas individualiose kategorijose. Laureatams lygos rėmėjo „Hummel“ įsteigtus prizus įteikė Pirmos lygos direktorius Petras Aleksonis.

Veteranas Ignas Dedura išrinktas geriausiu gynėju. Jis teigė prieš sezoną netgi neplanavęs daug žaisti, labiau užimti trenerio pareigas.

„Palaikiau sportinę formą, buvau pasiruošęs ir neatsisakiau. Komandai sezonas buvo dviprasmiškas. Buvome išsikėlę tikslą patekti į aukščiausią lygą, bet tikėjau kad galime pakovoti dėl pirmos vietos. Manau, kad jei eini žaisti – eini kovoti dėl titulo. Sezono metu turėjome daug problemų, vasarą išretino traumos, kitos aplinkybės. Bet visumoje sezonas pasisekęs“, – kalbėjo I. Dedura.

Jo teigimu, apdovanojimai visada motyvuoja, o ypač džiugina kolegų vertinimas. „Dėl to tikiu, kad tai ne vien balsavimas už praeities nuopelnus. Kaip pavyksta išlaikyti sportinę formą? Reikia nesustoti. Yra daug pavyzdžių, kad baigę karjeras sportuoti nebeprisiruošia. Kol nekamuoja traumos – varau toliau.“

Geriausiu lygos saugu išrinktas Vilius Armanavičius. Jis nežymiai aplenkė komandos draugą Alexą Kyeremeh.

„Malonu, kad žaidi konkurencingoje komandoje, kur tos pačios pozicijos žaidėjas konkuruoja vienas su kitu. Asmeniniai trofėjai ne tokie svarbūs, kaip komandos titulai. Visada akcentuoju kad komanda turi būti komanda, vienas kitą papildome. Komandiškumas ir yra mūsų stiprybė. Sezonas tikrai buvo išskirtinis ir sudėtingas. Buvome pasiruošę, teko vėl iš naujo ruoštis“, – prisiminė futbolininkas.

„Hegelmann Litauen“ taip pat laimėjo geriausios klubo vadybos nominacijoje – už veiklą rungtynių organizavimo, žiūrovų pritraukimo, viešinimo, darbo su vietos bendruomene, socialinės atsakomybės srityse.

Klubo direktorius Dainius Šumauskas sakė, kad pavyko suburti puikią komandą – nuo administracijos iki trenerių ir žaidėjų, o geram rezultatui prireikė ir kelių dalykų: „Yra tam tikri dalykai kurie futbole būtini – užsispyrimas, ryžtas, nuoširdumas darbe, stiprus charakteris. Čia susiduri su sunkumais, bet stengiesi jos greit išspręsti. Turi apsvarstyti kiekvieną smulkmeną, nuo paprastų iki sudėtingų.“

Lygos direktorius Petras Aleksonis pabrėžė, kad tai svarbus apdovanojimas, įprasminantis klubo darbą. „Hegelmann Litauen“ daugeliu aspektu buvo pavyzdys kitiems klubams, pademonstravo tai, gali didžiuotis futbolo bendruomenė. Esu sporte daug metų ir tokios ambicingos organizacijos įkvepia. Linkiu klubui toliau laikytis savo strategijos. Jei klubas keliaus į A lygą – mums tai didelis praradimas. Bet išleidžiame kaip mokytojas dvyliktoką – su pasididžiavimu.“

A. Hegelmannas patikino, jog klubas ruošiasi dalyvavimui elitiniame divizione: „Prieš sezoną kalbėjome, jog jei laimėsime Pirmą lygą, tada eisime į A lygą. Visgi šiame sezone rodėme puikius rezultatus, iki maksimalaus tikslo pritrūko visai nedaug. Tai reiškia, jog galime judėti į priekį. Šiuo metu viskas darosi vis labiau įdomiau ir įdomiau. Labai norime patekti į A lygą ir esu beveik 99% įsitikinęs, jog ten kitąmet rungtyniausime.“

Anot Kauno klubo savininko, galima pasiekti dar daugiau, net jei tai iš pradžių atrodytų ir nerealu. „Mūsų tikslas – Europos taurės. Galbūt tai gali kam nors gali pasirodyti juokinga, bet kažkada, kai mes rungtyniavome trečioje lygoje, A lyga irgi atrodė toli. Dabar mes ruošiamės startui A lygoje, todėl viskas įmanoma. Dėsime visas pastangas, kad pasiektume šį tikslą, – kalbėjo A. Hegelmannas – Turime įprotį, jei mes ką rimto pradedame daryti, tą dažniausiai ir įgyvendiname. Norime pasiekti gerų rezultatų ir jei tai pavyksta, jei gauni už tai įvertinimą, tai suteikia puikių emocijų ir norisi tai pakartoti. Tai ir motyvuoja mus judėti į priekį.“

Pirmos lygos nugalėtojais pirmą kartą istorijoje tapęs Kėdainių „Nevėžis“ siekia kitą sezoną rungtyniauti A lygoje.

Praėjęs sezonas ir būsimojo planai aptarti Kėdainių rajono savivaldybėje, kur komandos atstovams įteikti asmeniniai prizai. Pagerbime dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, vicemeras Paulius Aukštikalnis, Pirmos lygos direktorius Petras Aleksonis, „Nevėžio“ vadovas Saulius Skibiniauskas, žaidėjas Evaldas Kugys ir treneris Vitalijus Stankevičius.

„Komanda ryžtingai siekė to ne vienerius metus. Daug metų buvo siekta pirmos vietos, buvo laimėta antra, o šiemet Kėdainiuose turime komandą, kuri tapo nugalėtojais“, – džiaugėsi Kėdainių rajono meras.

Miesto meras teigė suprantantis klubo siekį kitąmet žaisti aukščiausioje lygoje ir patikino, kad apie galimą papildomą finansavimą bus svarstoma Kėdainių miesto savivaldybės taryboje. „Būtų smagu turėti futbolo komandą turėti aukščiausioje lygoje“, – sakė V. Tamulis.

„Nevėžio“ lyderis E. Kugys atsiėmė ne vieną prizą – pirmą kartą surengtuose rinkimuose jis išrinktas geriausiu lygos žaidėju ir geriausiu puolėju. Su 16 įvarčių jis taip pat tapo rezultatyviausiu lygoje..

„Labai malonu gauti asmeninius prizus, bet sezonas istorinis, nes laimėjome Pirmą lygą. Tuo labiau džiaugiuosi. 16 įvarčių nemažai, bet pernai įmušiau 19, anksčiau buvo 20. Norėtųsi daugiau, bet ne visada pavyksta kaip nori“, – teigė E. Kugys.

Geriausiu lygos treneriu išrinktas V. Stankevičius. Jis kalbėjo apie sunkiai iškovotą pergalę.

„Reikėjo du kartus ruošti komandą, po pandemijos ne visi žaidėjai galėjo atvykti. Labai sunkiai pradėjome čempionatą, bet susirinkus visiems žaidėjams po truputį įsibėgėjome. Pradžioje mūsų favoritais nelaikė, iš pradžių siekėme patekti į aštuntuką. Po pirmo rato pasistiprinome ir pavyko nugalėti“, – kalbėjo V. Stankevičius.

Kartu su lygos prizais laureatams atiteko ir lygos rėmėjo, prekinio ženklo „Hummel“ dovanų čekiai. Jie atiteks ir geriausiam lygos vartininkui Serhijui Melašenko, kuris pasibaigus sezonui išvyko namo į Ukrainą.

Lygos direktorius Petras Aleksonis apgailestavo, kad dėl karantino nepavyko futbolo bendruomenės sukviesti į bendrą uždarymo renginį Kėdainiuose ir dėkojo klubui už pastangas bei savivaldybei už paramą.

„Nevėžis“ šį sezoną paliko gerą įspūdį tiek dėl komandos, tiek dėl klubo valdžios padarytų darbų, tiek dėl bendruomenės įsitraukimo. Klubas turi savo identitetą, istoriją, o komanda šiemet progresavo ir pasiekė istorinių laimėjimų. Džiugu, kad Kėdainių rajono savivaldybė palaiko futbolą“, – kalbėjo lygos direktorius.

Kėdainiuose prie pabaigos artėja stadiono rekonstrukcija, neseniai prasidėjo ir dirbtinės vejos keitimo darbai.

Korektiškiausia komanda 2020 metų Pirmos lygos sezone buvo Telšių „Džiugas“, nedrausmingiausia – Vilniaus „Riteriai“ B.

Pirmoje lygoje per sezoną žaidėjams parodytos 665 geltonos (beveik po 5 per rungtynes) ir 37 raudonos (kas ketvirtas rungtynes) kortelės. Dar 22 geltonas ir 3 raudonas užsidirbo komandų personalas.

Korektiškiausia komanda sezone buvo Telšių „Džiugas“. Šios komandos žaidėjai užsidirbo mažiausiai geltonų ir tik 1 raudoną kortelę.

„Hegelmann“ vartininkas Nemanja Bjelanas, „Žalgirio“ B gynėjas Gabrielis Nikonovas ir „Šiaulių“ saugas Sergejus Amirzianas per daugiau nei 1500 žaidimo minučių neužsidirbo nė vienos kortelės.

Nedrausmingiausia komanda – „Riteriai“ B. Jie vidutiniškai surinkdavo šiek tiek daugiau nei po 3,4 geltonas kortelės per rungtynes.

Du „Jonavos“ žaidėjai pasižymėjo nedrausmingumu individualiai ir surinko daugiausiai kortelių – Džiugas Raudonius gavo 9 geltonas, o Martynas Matuzas – 3 raudonas.

Daug kortelių prisiriniko Ainis Vilavičius iš „Minijos“ (8 kortelės per 15 rungtynių) bei „Nevėžio“ narys Karolis Rukuiža (7 geltonas ir 2 raudonas per 16 rungtynių). „Žalgirio“ B atstovas Motiejus Burba 7 įspėjimus užsidirbo per 878 žaidimo minutes.

Personalo gretose nedrausmingiausi buvo „Dainavos“ treneriai. Jie užsidirbo net 7 geltonas ir 2 raudonas korteles. Daugiausiai buvo baudžiamas Nerijus Bartkevičius – jis užsidirbo 4 įspėjimus ir vieną kartą buvo pašalintas. 4 įspėjimus gavo ir „Hegelmann Litauen“ atstovas Tadas Vilkevičius.

6 komandų – „Nevėžio”, „Vilniaus Vyčio“, „Atmosferos“, „Žalgirio B“, „Minijos“ ir „Kauno Žalgirio B“ – atstovai nuobaudų išvengė.

2020 m. sezono drausminis reitingas pagal komandas:
1. Telšių „Džiugas“ – vidutiniškai 2,45 taško per 20 rungtynių
(49 taškai: 47 geltonos kortelės + 1 raudona)
2-3. „Panevėžys“ B – 2,55 (51: 49+1)
2-3. „Vilniaus Vytis“ – 2,55 (51: 45+3)
4. Kretingos „Minija“ – 2,56 (46: 44 + 1)
5-6. Kauno „Hegelmann Litauen“ – 2,6 (52: 48 + 2)
5-6. Kėdainių „Nevėžis“ – 2,6 (52: 44 + 4)
7. Kauno „Žalgiris“ B – 2,67 (48: 44 + 2)
8. FA „Šiauliai“ – 2,7 (54: 50 + 2)
9. Vilniaus „Žalgiris“ B – 2,9 (53: 49 + 2)
10-11. Vilniaus BFA – 3,167 (57: 41 + 8)
10-11. Mažeikių „Atmosfera“ – 3,167 (57: 53 + 2)
12. „Jonava“ – 3,35 (67: 57 + 5)
13. Alytaus DFK „Dainava“ – 3,4 (68: 60 + 4)
14. Vilniaus „Riteriai“ B – 3,44 (62: 56 + 3)

Pirmą kartą surengtuose Lietuvos futbolo Pirmos lygos rinkimuose geriausiai sekėsi nugalėtojų Kėdainių „Nevėžio“ ir antroje vietoje likusio Kauno „Hegelmann Litauen“ atstovams, vienas prizas iškeliavo ir į Vilnių. Iš viso geriausieji išrinkti aštuoniose nominacijose.

„Nevėžis“ prieš sezoną nebuvo laikomas favoritu ir po sunkios sezono pradžios kurį laiką vijosi varžovus, bet antroje sezono pusėje pademonstravo stabiliausius rezultatus ir pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo lygos aukso medalius.

Ilgametis komandos vairininkas, 62 metų Vitalijus Stankevičius už šį pasiekimą sulaukė įvertinimo – jis išrinktas geriausiu lygos treneriu.

Nedidele persvara kaunietis aplenkė kolegą iš Kauno „Hegelmann Litauen“ Artūrą Ramošką, kurio vadovaujamai ekipai antra vieta taip pat buvo didžiausias pasiekimas klubo istorijoje.

Prie „Nevėžio“ triumfo ženkliai prisidėjo Evaldas Kugys. 27 metų kėdainietis su 16 įvarčių trečią sezoną iš eilės lygoje tapo rezultatyviausiu. Jis solidžia persvara buvo išrinktas geriausiu puolėju ir absoliučiai geriausiu pirmenybių žaidėju.

Pripažinimo sulaukė ir Kėdainių ekipos vartininkas. Legionierius iš Ukrainos 24-erių Serhijus Melašenko prie komandos prisijungė birželio viduryje ir per 18 rungtynių 9 kartus išsaugojo savo vartus „sausus“.

Vartininko rinkimuose nedaug atsiliko „Hegelmann Litauen“ vartininkas Nemanja Bjelanas. Serbas į Lietuvą šiemet grįžo po metų pertraukos ir nepraleido įvarčių 10 iš 19 žaistų rungtynių.

Atkakliausia kova rinkimuose saugų pozicijoje – čia susigrūmė du vieno klubo atstovai. Kaunietis Vilius Armanavičius, kuris su 9 įvarčiais buvo vienas rezultatyviausių saugų lygoje, vieninteliu tašku aplenkė komandos draugą Alexą Kyeremeh. Pastarasis sezoną pradėjo „Vilniaus Vyčio“ komandoje, o baigė „Hegelmann Litauen“. Ganiečio sąskaitoje – 6 įvarčiai.

Į Kauną iškeliavo ir geriausio gynėjo titulas. Jį užtikrintai iškovojo Ignas Dedura. Ilgametis Lietuvos rinktinės gynėjas buvo lyderis ne tik už aikštės ribų, bet ir joje net sulaukęs 42 metų. Šį sezoną lygoje jis sužaidė 15 rungtynių.

Veteranui teko stabdyti ir daugiau nei dvigubai jaunesnius žaidėjus. Tarp jų bene ryškiausiai išsiskyrė Meinardas Mikulėnas – jis išrinktas geriausiu jaunu žaidėju. 19 metų vilnietis „Žalgirio“ B komandai pelnė 14 įvarčių. Antrasis tarp jaunų žaidėjų liko Dedura jaunesnysis – su tėvu gynyboje rungtyniavęs Matas.

Už darbą viso sezono metu taip pat įvertinti ir žmonės, kurie paprastai nematomi – klubo administracija.  Geriausios klubo vadybos (už veiklą rungtynių organizavimo, žiūrovų pritraukimo, viešinimo, darbo su vietos bendruomene, socialinės atsakomybės srityse) nominacijoje geriausiai įvertinti buvo „Hegelmann Litauen“ ir Telšių „Džiugo“ klubai. Kauniečiams pirmąją vietą lėmė vos pora taškų. Trečia liko Alytaus „Dainava“.

Rinkimų apklausoje dalyvavo Pirmos lygos klubų vadovai, treneriai, komandų kapitonai, taip pat Lietuvos futbolo federacijos atstovai. Prizus dalyviams įsteigė lygos partneris „Hummel“.

Nugalėtojus buvo numatoma pagerbti sezono pabaigtuvėse, tačiau dėl epideminės situacijos šalyje ir paskelbto karantino šios idėjos teko atsisakyti – geriausieji bus apdovanoti individualiai.

2020 m. Pirmos lygos geriausieji

Geriausias žaidėjas:
1. Evaldas Kugys („Nevėžis“) – 114 tšk.
2. Ignas Dedura („Hegelmann Litauen“) – 37
3. Vilius Armanavičius („Hegelmann Litauen“) – 30
4. Alex Kyeremeh („Hegelmann Litauen“) – 18

Geriausias treneris:
1. Vitalijus Stankevičius („Nevėžis“) – 89 tšk.
2. Artūras Ramoška („Hegelmann Litauen“) – 79
3. Marius Šluta („Džiugas“) – 46
4. Eisvinas Utyra („Jonava“) – 35

Geriausias vartininkas:
1. Serhii Melashenko („Nevėžis“) – 98 tšk.
2. Nemanja Bjelan („Hegelmann Litauen“) – 86
3. Martynas Matuzas („Jonava“) – 52
4. Marius Paukštė („Džiugas“) – 16

Geriausias gynėjas:
1. Ignas Dedura („Hegelmann Litauen“) – 105 tšk.
2. Tomas Rapalavičius („Džiugas“) – 51
3. Tomas Rakašius („Džiugas“) – 37
4. Davydas Arlauskis („Džiugas“) – 22

Geriausias saugas:
1. Vilius Armanavičius („Hegelmann Litauen“) – 53 tšk.
2. Alex Kyeremeh („Hegelmann Litauen“) – 52
3. Oleksandr Dovhyi („Nevėžis“) – 35
4. Andrius Lipskis („Džiugas“) – 32

Geriausias puolėjas:
1. Evaldas Kugys („Nevėžis“) – 103 tšk.
2. Rokas Gedminas („Šiauliai“) – 42
3. Aretas Gėgžna („Nevėžis“) – 41
4. Meinardas Mikulėnas („Žalgiris“) – 38

Geriausias jaunas žaidėjas (iki 19 metų):
1. Meinardas Mikulėnas („Žalgiris“ B) – 91 tšk.
2. Matas Dedura („Hegelmann Litauen“) – 49
3. Gustas Jarusevičius („Žalgiris“ B) – 20
4. Gustas Zabita (DFK „Dainava“) – 18

Geriausia klubo vadyba:
1. „Hegelmann Litauen“ – 94 tšk.
2. „Džiugas“ – 92
3. DFK „Dainava“ – 52
4. „Nevėžis“ – 39