„Nevėžio“ simbolis A. Gėgžna tikisi nutraukti „prakeiksmą“
Pirmos lygos senbuvio Kėdainių „Nevėžio“ komanda daugelį metų neatsiejama nuo Areto Gėgžnos pavardės.
Beveik visą karjerą gimtajame mieste praleidęs žaidėjas – ne tik vienas iš klubo, bet ir visos lygos simbolių.
Techniškais veiksmais išsiskiriantis žaidėjas kartu su Evaldu Kugiu puolime daugelį metų terorizuoja „Nevėžio“ varžovų gynėjus. Ne išimtis ir šis sezonas – per 13 rungtynių A. Gegžna pelnė 9, o E. Kugys – 10 įvarčių.
Tai pats produktyviausias Pirmos lygos atakuojantis duetas ir viena esminių priežaščių, kodėl Kėdainių ekipa po pirmojo rato su 31 taškais yra viena iš dviejų lyderių bei pretenduoja pirmą kartą nuo 2013 metų po sezono iškovoti medalius.
Pastaruosius kelis metus „Nevėžiui“ kaunantis dėl šio tikslo neretai trūkdavo kelių taškų, o kartą – ir vos vieno.
Interviu 1lyga.lt A. Gėgžna teigė turintis viltį pagaliau nuotraukti, jo žodžiais, „prakeiksmą“, atskleidė savo bei komandos tikslus bei prisiminė kaip netradiciškai ugdė savo techninius sugebėjimus.
– Ar pats galite pasakyti, kiek jau metų atstovaujate „Nevėžiui“?
– Tikriausiai nuo 2004 metų, o gal ir anksčiau. Tada Pirmoje lygoje užėmėme 3 vietą. Kaip dabar atsimenu, medalis buvo kone didesnis nei mano galva (juokiasi – aut. past.). Tai buvo prieš 16 metų.
– Pirmoje lygoje kelis metus esate vienas iš rezultatyviausių žaidėjų. Nekilo minčių pakelti sparnus aukščiau, į A lygą?
– Visokių minčių būdavo, tačiau pats nesistengdavau ieškoti. Galbūt supratau, kad reikėjo anksčiau bandyti eiti į priekį, kai buvau jaunesnis. Bet tada mąstymas buvo kitoms. Vėliau turėjau keletą pasiūlymų, tačiau nusprendžiau likti „Nevėžyje“, nes jau treniravau vaikus.
– Jau kelerius metus „Nevėžis“ būna tarp lyderių Pirmoje lygoje, bet vis kažko pritrūksta iki medalių. Neapmaudu?
– Žinoma, apmaudu, ir gaila komandos, su kuria taip sunkiai dirbame visą sezoną, tačiau pabaigoje vis kažko pritrūksta ir liekame nusivylę. Bet tai yra futbolas. Bandysime šitą prakeiksmą panaikinti.
– Šį sezoną pradėjote nelengvai, laimėjote tik 2 iš 4 rungtynių, bet per liepą iškovojote 8 pergales iš 9. Kokios to priežastys? Prireikė laiko įsibėgėti Kokį tikslą sau keliate likusiai sezono daliai?
– Visus planus sujaukė karantinas, negalėjo atvykti vartininkas, kuris buvo mums labai reikalingas bei kiti kertiniai žaidėjai. Turime stiprų branduolį, su kuriuo jau žaidžiame ilgą laiką, prie mūsų prisijungė svarbus žaidėjai, dėl to ir rezultatai pradėjo gerėti. Tikslas likusiai sezono daliai tik vienas – kiekvienose rungtynėse nugalėti.
– Jūsų komandą treniruoja Vitalijus Stankevičius – itin patyręs strategas. Koks Jūsų santykis su juo? Kuo šis treneris skiriasi nuo kitų, su kuriais teko dirbti?
– Su treneriu sutariu gerai, jau nuo 2004 metų. Tada jis treniravo Nevėžio komandą ir užemėme 3 vietą. Tada dar buvau labai jaunas.
Įvardinčiau vieną trenerio savybę – nesvarbu su kokia komanda žaistume, pasiruošimas vyksta toks pats, jis komandai neleidžia atsipalaiduoti ir turime būti susikoncentravę šimtu procentų.
– Kokia šio sezono „Nevėžio“ komanda, kuriuos žaidėjus įvardintumėte lyderiais?
– Rezultatas priklauso nuo visų žaidėjų įdėto indelio, tad pavardžių nevardinsiu. Tik norėčiau pasidžiaugti, kad esame labai vieninga komanda.
– Ar šio sezono Pirma lyga – konkurencingesnė nei praėjusių metų? Ką laikytumėte favoritais?
– Pirma lyga tikrai konkurencinga, varžovai su kuriais tenka žaisti yra stiprūs. Pažiūrėjus į lentelę matosi, kad komandos yra apylygės. Žiūrovams tai turėtų patikti, nes negali žinoti, kurį komanda bus pačioje viršūnėje.Visos komandos yra pajėgios laimėti.
– Prieš kurį varžovą buvo sunkiausia žaisti?
– Yra tikrai stiprių komandų. Galbūt norėčiau išskirti Telšių „Džiugą“, su kuriuo buvo sunku žaisti. Žinoma tose rungtynėse raudona kortelė mums padėjo ir tą kartą mes šventėme pergalę. Dabar laukia dar vienerios rungtynės su jais. Abi komandos norės laimėti, Kėdainiuose laukia įdomi dvikova.
– Aretas Gėgžna – saugas ar puolėjas? Kaip apibūdintumėte savo geriausią poziciją?
– Sakyčiau, kad saugo pozicijoje jaučiuosi geriausiai, bet dabar žaidžiu ten, kur esu naudingas komandai.
– Ne tik mušate įvarčius, bet ir dažnai atliekate tai gražiai. Tai Jūsų įgytas talentas, ar sunkaus darbo pasėkmė?
– Jaunystėje tikrai sunkiai dirbau, bet tai buvo malonumas, nes šalia visada buvo kamuolys. Prisimenu vieną nutikimą, kai buvau traumuotas ir turėjau praleisti porą mėnesių be futbolo. Grįžes į treniruotes gerai nejaučiau kamuolio, sunkiai sekėsi apsivaryti žaidėjus. Tada po treniruotės kiekvieną dieną eidavau į šalia namų esanti maniežiuką. Ten žaisdavo kiti berniukai, aš paprašydavau jų pažaisti vienas prieš visus. Žinoma, beveik kiekvieną ataką praleisdavau įvartį, tačiau greit pasiimdavau kamuolį ir stengdavausi kuo daugiau jų apvesti. Toks buvo mano charakteris. Jei per treniruotes neatlikdavau tikslių perdavimų, manęs jau laukdavo maniežiukas.
– Kurie žaidėjai Jus inspiravo?
– Visų pirma įvardinčiau Ronaldinho, Maldini, Messi ir Ronaldo.
– Ilgą laiką puolime sėkmingai žaidžiate kartu su Evaldu Kugiu. Vienas kitą suprantate iš pusės žodžio ar judesio?
– Galima sakyti ir taip. Būna tokių momentų, kai varaisi kamuolį ir nujauti kur jis įbėginės arba kur atliks man perdavimą. Su Evaldu žaidžiame jau ne vieną sezoną ir puikiai žinome vienas kitą.
– Jei galėtumėte pasirinkti bet kurį Lietuvos klubą ir pasirašyti su juo sutartį – kurį pasirinktumėte?
– Lietuvoje mano širdis – „Nevežio“ klube. Dėl to ir stengiuosi kiekvienais metais pasirodyti vis geriau.
– Ne tik žaidžiate, bet ir dirbate vaikų treneriu. Sunkiau žaisti ar treniruoti? Ar sunku suderinti abu užsiėmimus?
– Pradžioje buvo tikrai sunkiau treniruoti. Futbolo žaidimas pilnas emocijų. Žaisdamas turi suvaldyti tik pats save, o treniruodamas turi valdyti visą komandą. Tai man buvo iššūkis. Suderinti mano žaidimą ir vaikų treniruotes pavyksta, tik papildomai prisidėjo krūvis, bet džiaugiuosi kiekviena akimirka.
– Ar dar puoselėjate su futbolo žaidimu susijusių ambicijų? Pvz. pažaisti A lygoje, ar pajėgesniame klube?
– Norėčiau, kad „Nevežio“ klubas vėl dalyvautų A lygoje. Stengčiausi kuo galėdamas padėti komandai. Šiuo metu mano didesnės ambicijos ugdant jaunuosius futbolininkus.
Metai bėga, greit turėsime užleisti vietą jaunimui. Klubo tikslas, kad kuo daugiau kėdainiečių atstovautų miestui. Aš labai norėčiau, kad jaunimas ne tik nešiotų pianiną, bet ir juo grotų.
